Fideranų godos

Kadais jauni Saulėtekį išmaišėm,
Nusiaubdavom Kamčiatką ir Niujorką,
Mus pasitikdavo su gėrimais ir vaišėm,
Juk keptos bulvės – tai ne virtos morkos.

Užtekdavo vien tik degtinės ir svogūno,
Svarbu, kad neužgožtų tikro grožio,
Nes filologės savo  tyro jauno kūno,
Dar nedabindavo ištatuiruotom rožėm.

Tačiau kaip vienas mūru stodavom į gretą,
Kada į šventę šaukė Fizikų Didysis Būgnas,
Ir Olečkoj taisydami pašlijusią sveikatą,
Tarsi prisiekdami linkėjom – IKI DUGNO!

2 komentarai apie “Fideranų godos”

Parašykite komentarą